lydyti — lýdyti vksm. Lydytas sū̃ris, sviestas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
lydyti — 2 lydyti, o (lydžia), ė tr. tirpdyti: Aš taukus lydau, lydinu KI142. Lydo taukus Slnt. Lydytas sviestas pasidaro nebeskanus Vad. Lydytas medus LL140. Lydytas cukrus Rm. Ketui lydyti daugiausia naudojama mažoji lydymo krosnis rš. Auksas lydomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
lydyti — 3 lydyti, o, ė = 3 lydinti … Dictionary of the Lithuanian Language
lydyti — 4 lydyti, o, ė tr. NdŽ skinti mišką dirvai, daryti lydimus: [Ąžuolynai] buvo lydomi ir paverčiami dirbama žeme, pievomis bei ganyklomis sp … Dictionary of the Lithuanian Language
krosnis — sf. (1) J, krosnis, ies sm. (1) K, krosnis sm. (1) J; R 1. SD82, N, K, M, CII169, Lpn139, Skp, Brž, Km, Rm iš akmenų sukrautas šildomasis pirties ugniakuras: Kalba rodo, kad visų seniausias lietuvių ir latvių pečius yra tai krosnis Steinofen… … Dictionary of the Lithuanian Language
lydytuvas — lydytùvas sm. (2) prietaisas vaškui lydyti: Surūšiuotus senus korius lydo gariniu vaško lydytuvu, kurį sudaro garo katilas, statinė koriams lydyti ir spaustuvas sp. | Saulės lydytuvas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
tiglis — tìglis sm. (2) LTEXI302 tech. 1. TrpŽ, DŽ1 ugniai atsparus indas įvairioms medžiagoms kaitinti, deginti, lydyti: Grafito tigliai gryno grafito arba grafito ir keraminių masių kriaušės formos indai metalams lydyti EncIX420. Stiklą lydė moliniuose … Dictionary of the Lithuanian Language
šmultė — ךmul̃tė (vok. dial. Schmolt) sf. sing. (2) NdŽ, KŽ, šmultė̃ (4) KII161 1. N(Rg), K, FrnW, KŽ, Všt, Snt lydyti kiauliniai taukai (ppr. su spirgais): Žiemai pasidarydavo šmul̃tės Kdl. Su kuo aptepei: ar su sviestu, ar su šmulte? Pgg. 2. R312,… … Dictionary of the Lithuanian Language
tepyba — Bendroji informacija Kirčiuota forma: tepýba Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių, tep[ti] + [tap]yba. Ypatingasis požymis: kontaminacinis darinys Papildoma informacija: pirmoji informacijos apie naujažodį… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
λίστρο — το (Α λίστρον) νεοελλ. κάθε εργαλείο για λείανση επιφανειών αρχ. σιδερένιο φτυάρι χρήσιμο για εξομάλυνση ή επιπέδωση τού εδάφους. [ΕΤΥΜΟΛ. Αβέβαιης ετυμολ. λέξη, που δηλώνει όργανο με κατάλ. τρον (πρβλ. άρο τρον, ζεύσ τρον), πιθ. < *λίτ τρον… … Dictionary of Greek
